Na gerai pradekim nuo Dinamo stadijono Tbilisyje. Gruziniskas svetingumas - sveciu komandos sirgaliai i stadiona be bilieto! Futbolas - Lietuva : Gruzija. Ufff... Rezultatas 2:0 (?). Nezinia kodel ir kaip, bet lietuvaiciai laimejo!Keista ir truputeli baugu pasijusti mazuma didziuliame stadijone, kur guasu ant veidu nupiestos veliavos rekte rekia apie tai, kuria komanda palaikome. Visas rungtynes praleidome tokiam beveik rezervate su lietuvaiciu sirgaliais, apsupti burio policijos.
Gerai, kad sekmingai issisukome nuo ipykusiu Gruzijos komandos sirgaliu ir kita diena mielai blevyzgodami su Lietuvos futbolo komandos sirgaliais islenekeme penklitri gruzinisko vyno, kazkur parkelyje, belaukiant ju lektuvo! Ech... Gerai gi buvo, tik kita diena sunkeliau is lovu vertemes.
Bet issivertem ir trys sunkiagalviai isvykome i Kakheti regiona rytu Gruzijoje, pati Azerbaidziano pasieni - David Gareji vienuolyna. Nuostabiausia vieta su simtais olu, kazkada naudotu vienuoliu, padabintu nuostabiausiomis freskomis. Dabar ten tegyvena 5 vienuoliai, o visa kita tiesiog stovi ir laukia turistu. Gerai, kad bent jau laukia. Nes iki pat, rodos, 1997 metu tos erdves kariskiu buvo naudojamos pratyboms. Dalis fresku nubruzintos, kita dalis apsaudytos, viskas daugiau maziau pragriuve... Vis tik erdves uzburiancios - nei vieno zmogaus tik kalnai, sniegas, rukas ir viena po kitos atsiveriancios maldos erdves, islike fresku fragmentai. Desimt zingsniu - naujas atradimas, dar desimt zingsniu - kitas atradimas daug zavesnis nei pries tai buves ir taip keleta kilometru. Gaila, kad tik rukas ta diena siaubingas buvo ir gerokai snigo, nes nuo kalnu turetu atsiverti jau Azerbaidzano vaizdai. Na sita informacija tik is nuogirdu zinau, nes patiems pamatyti neteko, reikejo po kojomis ziureti, bo per ruka nieko nesimate. Kita vertus gal taip net zaviau, nes su kiekvienu zingsneliu tarsi is po uzsklandos isnirdavo vis kas nors naujo.
Bet gi gerokai anksciau su nuostabiausia, drasiausia ir istvermingiausia visu laiku pakeleive A. susiruosem i kita Gruzijos pasieni su Rusija - Kazbegi. Va cia tai buvo! Saules nutviekstame, rudeniskai vesiame Tbilisyje sedom i transporta vietine kalba marshrutke vadinama (smagu, kad sitas transportas taip vadinamas visur - si pavadinima zino visi uzsieciai, net visomis kalbomis parasytuose kelioniu vadovuose ir ineternete jis taip vadinamas). Na tai sedam i marshrutke ir vykstam i Kazbegi. Gerai, jog is anksto buvom ispetos, kad gali buti salta. Antraip, gal su rudeniniais svarkeliais ir sportbaciukais butumem issiruosusios - kaip man nutiko vykstant i David Gareji. Kelios valandziukes kelio ir panyrame i pusantro metro pusnis. Niu va - gili ziema per kelias valandas (?). Dabar jau ir i Kazbegi vaziuoti nereikia - i pusnis ikilti galima per 20 minuciu paprasciausiu miesto autobusu - jau keleta kartu buvau pakliuvusi su sportbaciukais, kuriu dar pakakdavo miestui. Na gi Kazbegyje... Nuotykiai prasidejo vos ivaziavus i miesteli. Pamate uzsienietes (siuo metu laiku turistu cia nedaug) supuole trys pastoges siulytojai ir pradejo vargse A. tempti i visas puses vienas per kita siulydami geresnes gyvenimo salygas. Kai tuo tarpu as bandziau prisiskambinti is anksto gautu telefonu. Ufff.. bet atfutbolinusios visus, susiekem su mocie, kuri mus prieme, chacapuriais, pyragais ir kakava privaisino. Gyvenom, aisku, keistomis salygomis - uz lango ledas, sniegas, minusine temperatura, vejas stugauja, o viduje langai kiauri taigi tas pats vejas stugavo ir namuose, keldamas didziulius skersvejus. Sildymo visoje Gruzijoje niekur normalaus nera - jau rasau Kaledu seneliui laiska, kad radiatoriu po eglute padetu. Ai, bet gi eglutes neturiu. Tai gal tada po pagalve?!
Niu va taip kazkaip issimiegojusios, kitos dienos ryta patraukem i Gergeti kalno virsune aplankyti Tsminda Sameba (St. Triniti) baznyteles, pastatytos dar 14 amziuje. Sudetingu Gruzijai laiku Sv. Nino kryzius, kuris dabar saugomas Tbilisyje, ir kitos baznytines vertybes sioje kalnu apsuptoje baznyteleje buvo saugomos.
Keleta valandu kopem i kalna. O uzkopusios vos drisom uzsukti i vidu, nes gi visur iskabinti perspejimai, kad moterys i vidu tik su sijonais ir skepetomis dengtomis galvomis ileidziamos. Gerai, kad mus pro duru plysi besizvalgancias uzklupo vienas is vienuoliu - pakviete i vidu, isdalino abiems po kazka panasaus i sijonus, pamoke, kad reikia uzsimaukslinti kapisonus ir pakviete i vidu. Vieta maldai ir susikaupumui. Girdisi, kad uz sienu svilpia vejas, taciau viduj jautiesi tarsi tvirtoveje, kur tiesiog jauku ir gera.
Miestukas, kuriame apsistojome, pavadintas didingojo kalno Kazbegi vardu. Sauleta ir giedra diena Kazbegis is pat sostines Tbilisio matyti. Vienas personazas pasakojo, kad uzkopus i Kabegi virsune galima Tbilisiui is tolumu pamojuoti.
Keista po laisves ir didybes kalnuose pereiti prie Gori miestelio. Bet tebunie... Tiesiog idomumui galima uzsukti ir i Gori. Miestas, kuriame 1879 metais gruodzio 21 gime (kaip skelbia uzrasas ant namuko, kuriame gime si persona) didysis Joseph Vissarionovich Dzhugashvili geriau zinomas Stalino vardu. Cia irengtas Stalino muziejus su gausybe nuotrauku, jo daiktu, dovanu, visa gyvenimo istorija, issaugotu vaikystes namuku ir zaliuoju vagonu, kuriame jis keliavo. Oi, pagrindine miesto gatve - Stalino aleja , o miesto centre - paminklas Stalinui, dydzio su lyg penkiu aukstu namu. Jei toje kelioneje lydi koks nors vietinis personazas - visa tai padaryti privaloma. Taip nutiko mums su A. Labai mieli tie gruzinai - visada pades, palydes, pavaisins, papasakos, parodys - tik kartais sunku arba neimanoma tampa pasakyti - 'aciu, pakaks, toliau eisiu pats'.
Pasibasciusios po Gori, pasigavome taksista, kuris pavezejo iki vieno nuostabiausiu ir neitikeciausiu kampeliu Gruzijoje - Uplistiches. Mmmmm..... Uplistiche - tai miestukas surestas uolose, kairiajame Mtkvari upes krante. Cia radome simtus kambariu kambareliu, visa miesto sistema, aikste, bazycia ir visa kita, ko reikia miestui - irengta tiesiog uoloje.Uplistiche tai vieciuke, kur kiekviena karta atvaziavus turbut galima ja atrasti is naujo ir is naujo. Vaziavom ten ir antra karta - su D., J. ir A. Pasirodo ten tiek vietu, kuriu nepamaciau budama pirma karta.
Vienintelis nesmagus dalykas su sia vieta (nors su gera kompanija - tai gali tapti visai linksmu nuotykiu) - paskutinis autobusas is Gori i Tbilisi gana anksti isvaziuoja. Viena karta tasistas mums tranzavo autobusa tiesiog gatveje po to, kai mes, visciukai, uzsibuvom ir nebespejom i paskutiniji is Gorio.
Oi, dar karta Mtskheta - senoji Gruzijos sostine, ikurta dvieju upiu Mtkvari ir Aragvi santakoje. Sitas miestas dar ir dabar laaabai svarbus kulturos centras, nes butent nuo cia pradejo plisti Krikscionybe gruzinu zemese. Svarbiausi ir visiskai ispudingiausi statiniai - Svetitskhoveli katedra ir Dzvari vienuolynas.
Svetitskhoveli katedra stovi toje vietoje, kurioje tikima, jog sudeginta paties Kristaus mantija. Pati didziausia ir ispudingiausia Gruzijos katedra, tobuloje, menininku mintimis apipintoje, vietoje, kur kalnu apsuptyje viena i kita suteka dvi galingos upes.
Pasakojama, kad butent toje vietoje, kur dabar stovi Dzvari vienuolynas zinios apie krikscionybe neseja sventoji Nino 4-ame sios eros amziuje pastate pirmaji kryziu Gruzijoje. O pats Dzvari vienuolynas pastatytas 6 amziuje. Kaip jie taip seniai tokius lobius jau state??? Ai, o siaip - pats zodis 'dzvari' gruziniskai reiskai 'kryzius'.
Ai, o dar vienas mazas stebuklas Kaukaze - tai marsiruojanciu avyciu kanopeles stuksincios i asfalta. Kai ju daug garsas uzburiantis ir tooooksai mielas mielas.
Va taip va pakeliui i Pietu Osetija sutikom toki galinga buri per pasauli keliaujanciu avyciu...
Kaukazo kalnuose gana daznai galima stebeti aviu potvynius ir atoslugius. Jos tokios mielos savo kanopelem tcuk tcuk tcuk i asfalta ir burys aviu uzplaukia, burys aviu nuplaukia...
Kol dar visai Jums neatsibodau, beveik baigiu, bet neimanoma stebuklu nepavadinti - vyru sokiu su kardais ir be kardu - geriu geris geriausias! Ir tai visai ne juokas. Moterys ju irgi graziai soka, bet vyrai (!!!)
Kaukazas su savo kalnais, istorija, linksmybemis ir atsipalaidavimu jetau koks zavus. BET Lietuva! Lietuva! Lietuva! Mieloji Lietuva ir lietuvaiciai, sveikinu Jus visus su artejanciomis ziemos sventemis! Pavydziu truputi tiems, kurie kartu su artimiausiais ir svarbiausiais zmonemis graziai ses prie Kuciu stalo! Linkiu, kad butu silta ir gera Jusu namuose ne tik sia diena, bet ir visus ateinancius metus ir dar kitus metus ir dar, ir dar, ir taip visa amzinybe ir dar daugiau! Stebuklu Jums, mylimieji, dideliu ir mazu ir visai kartais nepastebimu, bet stebuklingu! Linksmai pasitikite Naujuosius metus!
SU SVENTEMIS! Ir iki kitu metu! Lekiu!
