Ir t.t.

Well, pirmasis entuziazmas pamazu blesta, kartais pasiilgstu kalbos, kuria suprantu, planu, kurie igyvendinami, darbu, kurie vyksta. Fraze ‘next week’ igauna naujas zavesio formas. Nuolatinis triuksmas gatveje ir visur aplinkui pradeda erzinti! Niekaip nesuprantu, kaip jie gali kalbeti visi vienu metu! Vis dar gyvenu lagamine, nuo kurio tik vakar nuplesiau aerouosto lipudukus, kartais skaudziai primenancius, kad cia ne mano namai, o ‘next week’ :) turiu persikelti I nauja buta. Nubraukiu maza maza asarele ir kulniuoju pirkti persiku! :P

Gerai, kad viskas cia keiciasi taip greitai, tarsi vaizdai pro reaktyvinio traukinio langa. Tiksliai taip kaip ‘Foje’ dainoje “Tai, ka parasei pries tris naktis, sianakt jau gali ramiai uzbraukt.” Nespejus sukramsnoti pirmojo persiko, atsilapoja ‘Ndoba’ durys ir pro jas zengia Levan (Association “Relations – L.S.L. Centre” prezidentas – neklauskit, pati nesuprantu) spaudzia desine, klausia is kur ir kada atvaziavau. Litua? Puola pasakoti kaip su girininku Romu Cicenu ir dar kazkokiu lietuvaiciu Romu Klaipedoje su rusais musesi, prisidega n-taja cigarete ir kloja ant stalo planus del bendru projektu. Po keliu valandu pasakojimu apie nuotykius restauruojant gruzinu kulturos paminklus, jaunystes kovas pries komunizma, gruziniska kina, rezisuros studijas Maskvoje ir t.t., ibruka vizitke, pareiskia, kad susiskambinsim ‘next week’, apkabina, skelia bucki I skruosta, tarsi buciau netiketai uzaugusi jo geriausio vaikystes draugo dukra ir isnyksta taip pat nesuprantamai kaip ir atsirado… (?)

Kaip ten bebutu labiausiai mane veza gruzinu kalbos pamokos. Pirmiausia del to, kad jos tikrai vyskta, saziningai ir atsakingai kiekviena antradieni ir penktadieni beveik po 2 valandas rasau dailyrasti, mokausi abecele, labai idomu, nors vis dar skaitau atrinkdama kiekviena raide, mokausi zodzius. Vakarais rengiu namu darbus – mokausi skaityti tekstukus, rasau rasinelius ‘Mano seima’ arba ‘Mano kambarys’. Demonstruoju visiems, ka ismokau – visi mano pazistami ir dalis metro keleiviu jau girdejo kaip sauniai moku skaiciuoti iki 10… Nenorejau ju kankinti, todel jie nezino, kad moku suskaiciuoti ir iki 20 !!! Gatveje skaitau visas iskabas, skelbimus. O jei kas nors gatveje ibruka koki popiereli. Vsio! Mano visi klausos ir regos aparatai susikoncentruoja I popiereli – nieko nebegirdziu ir nebematau, tiktai ji! :) Cia nuotraukeleje mano gruzinu kalbos sasiuvinukas! O va cia tie uzrasai kuriuos skaitau ir nesiliauju... Help, i can't stop!!!!

Ir dar veza ju svetingumas ir vaisingumas, ir … Matyt, ju kultura ipareigoja su sveciais elgtis taip, tarsi jie ir butu tie simta metu nematyti geriausi vaikystes draugai. Si savaitgali privalomaja tvarka vaziavau I svecius pas Rusiko artimuosius. Pirmiausia pati kelione – sumoki 40 tetri (apie 70 LT centu) ir marsrutiniu miesto autobusu serpantinais keliesi i kalno virsune, po kojomis lieka visas miestas, namai tampa panasus I lego kaladeliu statinius, jauti kaip besikeiciantis slegis uzgula ausis, o tu vis aukstyn ir aukstyn! Truputi keista, kai vaziuojant pro cerkve arba siaip sventa vieta didzioji dalis autobuso keleiviu nusiima skrybeles ir persizegnoja. Kazkaip neiprasta lietuviskai akiai. Bet gruzinai labai religingi, dar nesutikau zmogaus, kuris nepaklaustu, ar as tikinti ir kokia mano religija, ar jau aplankiau Gruzijoje esancias katalikiskas baznycias ir pan. Uzkylam I kalno virsune, cia pradeje gelsti miskai, zaliai ir geltonai nuspalvoti kalnu slaitai – beprotiskas grozis. Siame rajone vilas statosi pinigeliu turintys gruzinai – pvz.: Coca-Cola Gruzija generalinis direktorius :D. Cia vasarnami turi ir Rusiko artimieji. O kai pasiekem namus, prasidejo – vaisemis, naminiu vynu, kavos likeriu, vasiais ir saldumynais nukrautas stalas, nepaliaujamas demesys, tosai, klausimai, pasakojimai, biliardo turnyras ir atsisvekinimas, kurio metu esu prisaikdinama butinai atvykti dar karta, namo parsivezu lauktuviu ir suprantu, kad iki pirmadienio I savo skrandi nebeikisiu nieko isskyrus vandeni – niekas ir netilptu! Bet kuriuo atveju isimylejau gruziniska virtuve! (lick) Nerealiai skanu viskas isskyrus ‘Loby’ (kazkoks sunkiai paaiskinamo skonio viralas, na tiek to) Oi, o tais paciais serpantinais leidziantis I miesta, autobusas sustabdomas kazkokio eismo ivykio ir kostiumuotu vaikinu besislaistanciu po kelia su automatais. Egzotika!

Ai, toliau juokinu gruzinus! :)) Tik si savaitgali supratau, kad jei po tosto, kuris sakomas apie 5 minutes, neisgerei bent jau 2/3 taures vyno, galima sakyti, kad neisgerei is viso! O kaip tokiais kiekiais ir tempais atlaikyti 15 tostu per vakara arba dar daugiau (?) M?

Ir visa tai, kas yra Tbilisis, yra Tbilisis! Cia fotografavau nuo kalno, kur pastatyta pirmoji Tbilisio baznycia, salia kurios palaidoti patys svarbiausi Gruzijos pilieciai ir tautos geradariai bei garsintojai, pacioje kalno virsuneje stovi TV bokstas, o jo papedeje isikure parlamento rumai, opera ir pagrindine Tbilisio gatve Rustaveli. O uzkopus mazdaug penktadali kelio iki sitos vietos gyvenu as! Kol kas tai tik laikina buveine, bet visi gruzinai alpsta del butu toje vietoje - pasiseke man. :D

Vis tiek pasiilgau Lietuvos! Bet grizti dar nenoriu…